Buddys sesuo svorio metimas

Įstabaus grožio sportininkė vadovaujasi kiek kitomis vertybėmis: ji panirusi į alinamas treniruotes, verslą, bendravimą su artimaisiais, o ištaikiusi laisvą akimirką nesilinksmina vakarėliuose, bet stengiasi kur nors iškeliauti. Ži­lins­ko nuotr. R 6 Lietuvos ir Europos kiokušin karatė čempionei komentarai, kad ji nė kiek nepanaši į karatistę, — didelis komplimentas.

Ka­ra­tis­tės su­tik­ti gat­vė­je su spor­ti­ne ap­ ran­ga neį­ma­no­ma. Liek­nu­tė pla­čiai be­si­šyp­san­ti R.

Pi­vo­riū­ nai­tė nea­ti­tin­ka jo­kių spor­ti­nin­kėms daž­ nai lip­do­mų ste­reo­ti­pų: ji ga­li pa­si­gir­ti ne tik pui­kia iš­vaiz­da ir sti­liu­mi, bet ir so­li­džiu iš­si­la­vi­ni­mu, įs­pū­din­gu įvai­rios veik­los buddys sesuo svorio metimas ra­šu. Ne­se­niai ji ėmė­si dar vie­no vers­lo.

Nors ne­re­tai R. Pi­vo­ri­ūnai­tei prieš var­žy­ bas ten­ka lai­ky­tis įvai­riau­sių die­tų, vie­nas da­ly­kų, ku­rio ji ne­ga­li at­si­sa­ky­ti, — sal­du­ my­nai.

NAUJAUSI KOMENTARAI

To­dėl iš­gir­du­si si­ūly­mą pa­si­ma­ty­ti vie­no­je se­na­mies­čio ke­pyk­lė­lių spor­ti­nin­ kė itin nu­džiu­go. Gąs­di­na vie­šu­mas? Ma­no dar­bas — spor­tas. Vi­sa­da at­ sa­kau į klau­si­mus, su­si­ju­sius su spor­tu, — juk prieš ir po var­žy­bų tu­ri­me da­ly­vau­ti spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­se, tai na­tū­ra­lu.

Ta­čiau dau­giau ne­tu­riu ką pa­pa­sa­ko­ti.

Daug mū­sų, spor­ti­nin­kų, gy­ve­na spor­to sa­lė­je: ne tik pa­tys spor­tuo­ja, bet ir dir­ba tre­ne­riais. O aš dir­bu ki­to­kius dar­bus, nors dar­bų gra­fi­ką vi­sa­da buddys sesuo svorio metimas prie spor­to.

Vi­si ži­no, kad ry­tais man dar­bo klau­si­mais skam­bin­ti ne­ga­li­ma, nes bū­nu tre­ni­ruo­tė­ je, kaip ir penk­tą va­lan­dą va­ka­ro.

Ne var­žy­bų buddys sesuo svorio metimas kar­tais sau lei­džiu ne­nuei­ti į ant­rą tre­ni­ruo­tę, bet vie­na tre­ ni­ruo­tė per die­ną — šven­ta. Sa­vait­ga­liai, ke­lio­nės, atos­to­gos — juk spor­ti­nin­ko gy­ve­ni­me yra ir leng­ves­ nių lai­ko­tar­pių.

• Stilius by Oksana Spritc - Issuu
• Spausdinti Pasaulio lengvosios atletikos čempionate, kuris rugpjūčio dienomis vyks Suomijos sostinėje Helsinkyje, Lietuvai atstovaus 9 sportininkai.
• Filmas „Laimingasis Ladzaras“: pakilti virš laiko sąvokos | scrapping.lt
• dienos naujienos
• Riebalų nuostolių saitai

Kiek­vie­ną die­ną ne­ga­liu sau leis­ti at­rak­ci­jų, bet ne­sis­kun­džiu — už­ ten­ka ir dar­bų, ir poil­sio. Ma­no tre­ne­ris daž­nai klau­sia, ar man tik­ rai pa­tin­ka pro­ce­sas. Jis man lie­pia mė­gau­ tis tuo, ką da­rau. Juk ki­taip nie­ko nei­šei­tų. Ne­tu­ rė­jau lė­lių. Ta­čiau tu­riu vy­res­nį bro­lį, ku­ ris man vi­sa­da bu­vo auto­ri­te­tas, se­kio­jau jam iš pas­kos.

Kar­tą, bū­da­ma sep­ty­ne­rių, su juo nuė­jau į tre­ni­ruo­tę, pirmiausia prarasti riebalai ne­tu­rė­ jau pla­nų spor­tuo­ti.

Rinktinėje - devyni lengvaatlečiai | scrapping.lt

Bū­da­ma vai­kas net ne­sup­ra­tau, kas man ta­me spor­te pa­ti­ko, bet nu­bė­gau pas tre­ne­rį ir pak­lau­siau, ar ga­lė­čiau lan­ky­ti ir aš. Tad ki­to­je tre­ni­ruo­ tė­je jau da­ly­va­vau su bro­liu.

Vai­kys­tė­je vi­suo­met bė­gio­jau pas­kui bro­lį: jis į lau­ką su drau­gais, buddys sesuo svorio metimas ir­gi. Jo drau­gai net juok­da­vo­si dėl ma­no bė­gio­ji­mo iš pas­kos.

Ypač ska­nias va­ka­rie­nes, o tai yra blo­giau­sia. Ne se­zo­ no me­tu lei­džiu sau dau­giau. Ir vėl — daž­ nai pie­tus iš­kei­čiu į py­ra­gė­lį, kad ne­bū­tų vis­ko per daug. Vi­sa­da sa­ve ri­bo­ju, jau esu iš­siug­džiu­si šį įp­ro­tį. Bet kai ruo­šia­mės var­ žy­boms, ra­cio­ną tu­riu ypač ap­ri­bo­ti. Ban­dau lai­ky­tis bend­rų tai­syk­lių: ry­te val­gy­ti ang­lia­van­de­nius, va­ka­re — bal­ty­ mus. Juo­kiuo­si, kad buddys sesuo svorio metimas di­džiau­sia nuo­dė­ mė bū­tų obuo­lys va­ka­re, vi­si bū­tu­me la­bai liek­ni ir ne­tu­rė­tu­me jo­kių prob­le­mų.

Ta­ čiau aš la­bai mėgs­tu pie­no pro­duk­tus: man pa­tin­ka varš­kė, jo­gur­tas. Daž­nai iš­tai­ kiu­si lais­ves­nį sa­vait­ga­lį at­si­sa­kau vie­nos tre­ni­ruo­tės ir kur nors iš­va­žiuo­ju. Taip pat mais­to Kar­tais mie­liau ne­val­gau vi­są die­ ną, ta­čiau su­ker­tu ska­nią va­ka­rie­nę.

Filmas „Laimingasis Ladzaras“: pakilti virš laiko sąvokos

Vi­sa­da ran­du lai­ko nu­va­žiuo­ti ap­lan­ky­ ti tė­vus, nes jau­čiu di­de­lį ma­lo­nu­mą bend­ rau­da­ma su ar­ti­mais žmo­nė­mis. Aš bro­lį la­bai my­liu, mes la­bai ge­rai su­ta­ria­me, nors ir ne­tu­ri­me daug pro­gų pa­si­ma­ty­ti. Esa­me la­bai skir­tin­gi.

Svorio metimas. Storuliai. Riebalų deginimas.

Jo­nui ne­se­niai suė­jo eji. Ži­n o­m a, mes sau­g o­m ės. Vaikš­čio­tu­me nu­dau­žy­tais, krau­juo­tais, mė­ly­nė­mis nu­sė­tais krump­liais. Vis dėl­to esa­me mer­gi­nos, sa­ve rei­kia tau­so­ti ir sau­ go­ti.

Vi­sa­da tre­ni­ruo­ja­mės su pirš­ti­nė­mis, kad ne­tu­rė­tu­me žaiz­dų. Da­bar net tu­riu il­ges­nius na­gus Šyp­ so­si. Nors įp­ras­tai jie bū­na nu­kirp­ti vi­siš­kai trum­pai. Aiš­ku, jei po var­žy­bų sa­vai­tę vaikš­ čio­čiau ap­si­mo­vu­si šor­tus ir ap­si­vil­ku­si marš­ 8 ki­nė­lius trum­po­mis ran­ko­vė­mis, at­ro­dy­tų keis­tai, nes kū­nas bū­na nu­sė­tas mė­ly­nė­mis.

Bet nie­ka­da sa­vęs ne­pa­va­din­čiau auka. Re­zul­ ta­tas ir emo­ci­jos yra ver­ti vi­sų trau­mų, mė­ly­ nių ir skaus­mų, sun­kių tre­ni­ruo­čių. Kiek pa­si­džiau­giu po var­žy­bų?

Rinktinėje - devyni lengvaatlečiai

Po­rą va­ lan­dų, die­ną Dar ki­tą — vėl vis­kas iš nau­ jo. Džiaugs­mas trum­pas, bet ir pro­ce­sas man pa­tin­ka. Kiek sau lei­džia­te jais mė­gau­tis? Koks jū­sų įp­ras­tas ra­cio­nas? Ka­dan­gi spor­tuo­ju nuo 7-erių, dėl su­si­for­ma­vu­sio rau­me­ny­ no sve­riu kiek dau­giau. Tad am­ži­na ma­no prob­le­ma — svo­rio me­ti­mas prieš var­žy­bas.

La­bai mėgs­tu sal­du­my­nus, apsk­ri­tai — Bū­tent tė­vai jums skie­pi­jo už­sis­ py­ri­mą? Ma­nau, kad vi­sas auk­lė­ji­mas yra tai, ką ma­ tai šei­mo­je. Ma­no tė­vai iš­si­la­vi­nę, darbš­tūs žmo­nės, jie vi­są lai­ką sten­gė­si, kad su bro­ liu sup­ras­tu­me, kaip svar­bu yra moks­las, nor­ma­lus bend­ra­vi­mas su ki­tais žmo­nė­mis. Vi­sa­da tai su­vo­kė­me na­tū­ra­liai.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Kad ga­lė­čiau lan­ky­ti tre­ni­ruo­tes, tu­rė­ jo bū­ti ge­ri re­zul­ta­tai mo­kyk­lo­je. Tad su­ pras­da­vau, kad mo­kyk­la man yra dar­bas, ir jei ge­rai jį pa­da­rau, ga­liu pra­mo­gau­ti — už­siim­ti spor­tu.

Su tė­vais pra­leis­da­vo­me la­bai daug lai­ ko.

Vai­kys­tė­je net ne­tu­rė­jau daug drau­gų — tė­vai bu­vo ge­riau­si drau­gai. Kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį va­žiuo­da­vo­me prie eže­ro, į kai­ mą, kas va­sa­rą po tris sa­vai­tes vyk­da­vo­me atos­to­gau­ti, daug bend­rau­da­vo­me. Tie žmo­nės ir­gi tu­ri įta­kos cha­rak­te­riui.

Apie ka­ra­tis­tus eg­zis­tuo­ja tam tik­ri ste­reo­ti­pai, bet man iki jų — to­li. Dau­ gu­ma ma­no, kad ko­vi­nių spor­to ša­kų ats­ to­vai neiš­si­la­vi­nę, ne­mo­kan­tys bend­rau­ti, ne­tu­rin­tys dar­bų ir ki­tų sie­kių.

Pi­vo­ri­ūno nuotr. Bet, pa­vyz­džiui, vie­nas buddys sesuo svorio metimas spor­to part­ne­rių, su ku­riuo kar­tu ruo­šia­mės var­ žy­boms, stu­di­juo­ja fi­zi­kos moks­lų dok­ to­ran­tū­ro­je. Aš pa­ti mo­kiau­si Vil­niaus uni­ver­si­te­te — bai­giau eko­no­mi­kos ba­ka­ lau­ro ir ban­ki­nin­kys­tės ma­gist­ro stu­di­jas. Vi­sa­da ma­nau, kad žmo­nės te­gul kal­ba, ką no­ri.

1. Lieknėjimo mišinys su agurku
2. Komentarai | Faktai apie sekso pozą šuniuku (N) | scrapping.lt
4. Valgyti riebalus prarasti riebalus
5. Ar galiu kada nors numesti svorio

Pa­ma­to, pa­bend­rau­ja, pa­ kei­čia nuo­mo­nę. Jei­gu ne, tai te­gul Ar kas nors jus at­pa­žįs­ta gat­vė­je kaip ge­riau­ sią Lie­tu­vos ka­ra­tis­tę?

Naujienų archyvas

Aiš­ku, leng­viau­sias da­ly­ kas mū­sų spor­te yra nu­si­kirp­ti plau­kus ežiu­ku, kad net­ruk­dy­tų ka­sa ir bū­tų pa­to­ giau. O ry­te įšok­ti į spor­ti­nę ap­ran­gą ir iki va­ka­ri­nės tre­ni­ruo­tės taip vil­kė­ti.

Bet ne­ ga­li­ma vis­ko at­si­sa­ky­ti dėl pa­to­gu­mo. Man svar­bu, kad ki­ti ma­ty­tų es­te­tiš­ką vaiz­dą. Lie­tu­vai­tės yra lai­ko­mos gra­žiau­sio­mis ka­ra­tis­tė­mis — vi­sa­da įver­ti­na­mos. Šia­me spor­te ga­li­ma iš­vys­ti įvai­riau­sių vaiz­dų.

Juk ir ste­reo­ti­pai neat­si­ran­da iš nie­kur: kar­tais iš nu­ga­ros sun­ku ats­kir­ti, ar vy­ ras, ar mo­te­ris sto­vi. Gro­žis — la­bai sub­jek­ty­vus da­ ly­kas. Gal­būt mums, spor­ti­nin­kams, yra leng­viau, nes spor­te pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi pri­va­lo­mas.

Jei ne­ti­kė­si, kad ga­li lai­mė­ti, nie­ka­da ne­lai­mė­si.